Moderni, demokratiška, efektyviai dirbanti ir bendradarbiaujanti, kurianti besimokančią bendruomenę, atvira pozityviai kaitai, puoselėjanti humanistines vertybes, užtikrinanti švietimo kokybę bei stipri savo sportine, kultūrine, socialine, projektine ir prevencine veikla mokykla.

|
Peržiūros: 119

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

2017-ieji – tautinio kostiumo metai. Todėl, susirinkus paskutinę stovyklos dieną vadovės paskelbė dienos temą „Dzūkijos tautinis kostiumas“. Panaudojant IKT, susipažinome su etnografinių regionų tautiniais kostiumais, panagrinėjome būdingiausius jų panašumus ir skirtumus, o daugiau sužinoti apie Dzūkijos tautinį kostiumą vykome į Lazdijų rajono Veisiejų krašto muziejų. Čia mus pasitiko tautiniais drabužiais pasipuošusios muziejaus darbuotojos. Kadangi šiame muziejuje viešėjome pirmą kartą, tai jos papasakojo muziejaus istoriją. Sužinojome, kad anksčiau čia buvo duonos kepykla, o vėliau mokytojai įkūrė muziejų. Pamatėme 2000-aisiais metais Veisiejų miesteliui suteiktą herbą.

Apžiūrėję muziejuje esančius eksponatus, keliavome į ekspozicijų salę, kurioje žiūrėjome filmą apie lietuvių tautinius kostiumus. Filmą žiūrėjome labai atidžiai, nes vėliau atlikome įvairias užduotis susijusias su Dzūkijos tautiniu kostiumu. Viena iš užduočių buvo „Klausimai – atsakymai“, kurios metu akcentavome, kad Dzūkijos vyrai nešiojo sermėgas, juostos buvo su apvadais, nešiojo veltas skrybėles; moterų sijonai languoti, prijuostės spalvotos, mėgo koralų karolius, ant galvos dėvėjo galionus, gobėsi balta ar spalvota skarele. Kita užduotis buvo diferencijuota pagal lytį: mergaitės piešė tautinį kostiumą ir juo rengė popierines lėles; berniukai „audė“ tautinio kostiumo elemento-juostos raštą. Trečioji užduotis dėlionė „Sudėliok tautinę juostą“. Džiaugiamės, kad vaikai visas užduotis atliko noriai ir atsakingai. Viliamės, kad jie geriau suvoks šio tautinio palikimo svarbą.

Tautinis kostiumas šiandien mums yra vertingas palikimas, kaip etninio tapatumo forma, neatskiriama mūsų istorijos paveldo dalis, vienas iš svarbiausių tautos ir valstybės simbolių – juo vilkima per nacionalines ir šeimos šventes, tarptautiniuose renginiuose.

Stovyklos vadovės Sigutė Kaminskienė ir Renata Miškauskienė